Jau turbūt visi pajutome, kokia iš tikrųjų turi būti žiema. Tik skirtingai reaguojame į tokias žiemos išdaigas. Vieni elgiasi taip, lyg minus 20 laipsnių tas pats, kaip minus 5, o kiti užsidarė tvankiuose butuose ir bijo iškišti nosį į lauką iki pavasario.

Manyčiau, jog šaltuko ir sniego nereikia bijoti, o tik mokėti atitinkamai elgtis ir apsisaugoti. Kaip tik šiuo metu labai sumažėjo sergamumas virusiniais susirgimais. Norėčiau priminti tėveliams, kad būtina atsižvelgti į rekomendacijas neleisti pradinukų į mokyklą žemiau 20 laipsnių, o vyresnių klasių mokinių nuo 25 laipsnių šalčio. Vaikai neturėtų tuo metu eiti ne tik į mokyklą, bet iš viso niekur. Teko stebėti, kaip spiginant 22 laipsnių šalčiui, jauna mamytė tempė 2-3 metų mažylį į parduotuvę, o pradinukės besišnekučiuodamos žygiavo pas draugę, nes mokykloje nebuvo pamokų. Išsiruošus į lauką, pirmiausia pažiūrėkite į lauko termometrą, ar lauke stiprus vėjas, ar dargana. Kartais, esant stipriam vėjui, o temperatūrai tik apie 10 laipsnių šalčio, geriau atsisakyti pasivaikščiojimo lauke, nei ramią, saulėtą dieną, kai termometras rodo 15 laipsnių žemiau nulio. Labai svarbu, kokio amžiaus Jūsų atžala. Kūdikius į lauką patariama vežti iki 10 laipsnių šalčio, kai vėjuota ar temperatūra žemesnė, galima migdyti stiklintame balkone ar verandoje. Vyresni vaikučiai lauke gali džiaugtis žiemos malonumais iki 15 laipsnių šalčio. Aktyviai judantis vaikas tikrai nesušals prie tokios temperatūros per 1-1,5 val. Nepamirškime aktyvaus poilsio gamtoje, jo tikrai trūksta ir suaugusiems. Norėčiau, kad žiemos mėnesiai netaptų ištisu sėdėjimu prie televizoriaus ar kompiuterio. Žiema labai geras metas organizmo grūdinimui ir sportui. Kiek džiaugsmo teikia pasivažinėjimas rogėmis, slidinėjimas, pačiūžos… Išsiruošę į lauką, nepamirškite apsauginio kremo. Jis būtinas visiems, o ypač mažiesiems. Rekomenduočiau naudoti riebius kremus, kurie apsaugos veidą nuo šalčio ir vėjo.

Atėjo šaltasis metų laikas, užpuolė peršalimai, virusai, laukia gripo ,,baubas''… Jeigu tam dar nepradėjote ruoštis anksčiau, tai nors dabar siūlyčiau tuo pasirūpinti.

Pirmiausia stipriname imunitetą vitaminų, maisto papildų, imunostimuliatorių pagalba.Geriausia vartoti polivitaminus su mikroelementais, homeopatinius vaistus (tai natūralūs, dažniausiai žoliniai preparatai), žuvų, ryklio taukus.Dabar vaistinėse yra labai gausus ėžiuolės(Echinacea) preparatų pasirinkimas. Galima pasirinkti tinkamus vaistus pagal kiekvieno amžių, poreikius ir kišenę. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduočiau nepamiršti žuvų taukų (po arbatinį- desertinį šaukštelį kasdien), vyresniems galima vartoti ryklio kepenų preparatą ,,Alkymer''(po 1 kapsulę 3 kartus per dieną). Homeopatinis imunostimuliatorius ,,Lymphosil'' skiriamas gerti savaitės trukmės kursais su savaitės pertraukomis. Tiktai patarčiau imunostimuliatorių nenaudoti ilgiau kaip 7- 8 savaites, kad nebūtų ,,perdirginta'' visa organizmo imuninė sistema. Labai neblogą efektą duoda ,,Bronchomunal'' ir ,,Bronchomunal P'' vartojimas dažnai sergant kvėpavimo takų ligomis. Reikalingi 3 profilaktiniai kursai (geriausia rugsėjo-spalio-lapkričio mėn.), ir tikrai sergamumas tą pusmetį sumažėja. Kurso metu kasryt 10 dienų išgeriama nevalgius 1 kapsulė preparato, o po to daroma 20 dienų pertrauka.
Reikėtų nepamiršti ir mūsų senolių gyvenimo patikrintų priemonių kaip apsisaugoti nuo ligų. Tai česnakas, svogūnas, medus ir kiti bičių produktai, nepakeičiamos vaistažolių arbatos, svarainis… Visiems linkiu, kad šio rudens darganos aplenktų Jūsų namus.